Šiandien noriu skirti daugiau dėmesio tam, kad paaiškinčiau, kokį komitetą mes kuriame.
Laikas parodė, kad dabartinės politinės organizacijos, ypač partijos, veikia pagal pasenusias, neveiksmingas struktūras. Jos dažniausiai yra piramidinės, griežtai centralizuotos – ir būtent tai tampa jų pagrindiniu silpnumu. Tokiose struktūrose paprasti nariai, o dažnai net ir skyriai, neturi realių įgaliojimų, nes neturi nei savarankiškumo, nei savo žinioje lėšų veiklai. Iniciatyvos gesinamos „iš viršaus“, o valdžioje dažniausiai įsitvirtina tie, kurie nori būti vadais visam laikui. Deja, tai akivaizdu net ir partijose, kurios prisistato kaip tautinės ar patriotinės.
Be to, tokias centralizuotas organizacijas lengva paveikti iš išorės: papirkti, infiltruoti ar destabilizuoti. Ir tai jau ne teorija – tai mūsų realybė.
Panašiai yra ir su įvairiais visuomeniniais judėjimais Lietuvoje – tiek viešosiomis įstaigomis, tiek asociacijomis. Jie deklaruoja dirbantys žmonių labui, tačiau realus tikslas – patekti į Seimą ar užimti patogias pozicijas. Tai liūdina. Pats esu dalyvavęs daugelyje organizacijų ir įsitikinau – dauguma tik imituoja rūpestį žmonėmis. Jei kas netiki, parodykite bent vieną organizaciją, kuri iš tiesų veikia nesavanaudiškai – ją išanalizuosiu, ir jei pasitvirtins, padėsiu jai klestėti.
Todėl mes sukūrėme planą, kaip išvengti šių ydų.
Siūlome steigti komitetų tinklą visoje Lietuvoje, kiekviename rajone. Tai bus paprasta, bet tvirta struktūra.
Komiteto veiklos pagrindai:
Vadovautis teisės viršenybe, sąžine ir dorove, kuriant planus žmonių gyvenimo kokybei gerinti mūsų valstybėje.
Kiekvienas rajonas turėtų teikti savo pasiūlymus ir reikalavimus, nes žmonių poreikiai skirtingose vietovėse skiriasi.
Rajonų komitetų pirmininkai bendru sutarimu svarstys projektus ir teiks juos svarstyti Vyriausybei.
Vyriausybė turėtų šiuos siūlymus derinti su Prezidentu ir visuomene, priimti visiems tinkamus sprendimus ir juos įgyvendinti.
Komitetų pirmininkai galės būti lengvai keičiami, jei žmonės išreikš nepasitenkinimą jų darbu ar paslaugomis.
Kiekvienas rajono komitetas galės rūpintis savo bendruomene, o Vyriausybė taip matys realią šalies situaciją.
Daugybėje organizacijų ir partijų jau yra dorų žmonių, kurie, nors ir to nežino, iš esmės yra mūsų bendraminčiai. Norime su jais bendradarbiauti, dalintis resursais, kad būtų efektyviau. Galima įkurti bendras būstines/postus rajonų centruose – su nuolatiniu darbuotoju, reikalinga įranga, bendram naudojimui. Tokie punktai galėtų rinkti parašus, skleisti informaciją, teikti konsultacijas visuomenei ir padėti organizacijoms.
Per 35 nepriklausomybės metus išryškėjo gilūs demokratijos trūkumai. Šalyje įsivyravo chaosas, daugelis žmonių pasimetė. Vartotojiška neoliberalizmo ideologija atvedė prie vertybinio nuosmukio. Kapitalizmas, grįstas pelno siekimu bet kokia kaina, pavertė žmogų „dirbk–pirk–mirk“ įkaitu.
Vertybinė visuomenės orientacija turi būti atkurta.
Tam būtina rimta pilietinio švietimo programa. Reikia pasitelkti pedagogikos specialistus, kurie parengtų savišvietos ir dorovinio švietimo metodikas. Pirmasis etapas – leisti laikraštį ir specialią literatūrą, telkti profesionalius žurnalistus, redaktorius, pedagogus.
